A
abiturientas
lot. abituriens - kas rengiasi išeiti
baigiantis ar neseniai baigęs vidurinę mokyklą (gimnaziją)

abstraktus
lot. abstractus - atitrauktas
1) atsietinis, atitrauktinis, nekonkretus
2) nesusijęs su tikrove, nesiremiantis patyrimu

administracija
lot. administratio - tvarkymas, vadovavimas
1) valstybinių valdymo organų sistema
2) organizacijos, įmonės, įstaigos vadovaujantis personalas
3) atsakingieji rengėjai, tvarkytojai

administratorius
lot. administrator - tvarkytojas
atsakingas tvarkytojas

advokatas
1) asmuo, turintis teisę teikti juridinę pagalbą asmenims, organizacijoms
2) užtarėjas, žodžiu ar raštu ką užtariantis

akademija
mokslo ar meno įstaigų, draugijų, aukštųjų mokyklų pavadinimas

akcentas
lot. accentus -kirtis
1) žodžio ar kito reikšminio kalbos vieneto skiemens garsinis paryškinimas kitų to paties vieneto skiemenų atžvilgiu
2) grafinis kirčio ženklas
3) išskiriantis, apibūdinantis, ryškesnysis elementas

akcentologija
lot. accentology - accentus - kirtis + logos - mokslas
kirčio mokslas; kalbotyros šaka,tirianti kirčiavimą

aktualija
kalbamuoju momentu svarbus, aktualus dalykas (lot. actualis - faktiškas, tikras; dabar esantis)

akustika
gr. akustikos - klausos, girdėjimo
1) mokslas, tiriantis garso sukėlimą, sklidimą, sąveiką su medžiaga
2) kurios nors patalpos garso sklidimo, skambėjimo sąlygos

albigiečiai
(pagal Prancūzijos Albi miesto pavadinimą) eretikų judėjimo XII - XVI a. pietų Prancūzijoje dalyviai; krikščionių sekta

analitinis
gr. analytikos
1) susijęs su analize, naudojantis analizę, kuris remiasi analize, skaidymu, sudedamųjų dalių tyrimu
2) sudaromas iš pagalbinių ir savarankiškos leksinės reikšmės žodžių, reiškiamas jais, o ne paties žodžio formomis

analizė
gr. analysis - skaidymas
kalbos garsų atpažinimas, kai akustinių signalų seka paverčiama kalbos vienetų seka
smulkus, išsamus, atidus ko nors nagrinėjimas, studijavimas

analogija
gr. analogia - atitikmuo, panašumas
naujų kalbos elementų atsiradimas
1) kalbos vienetų kitimas ar naujų atsiradimas dėl jų santykių perkėlimo į kitą seką
2) skirtingų daiktų, reiškinių, sąvokų panašumas
3) samprotavimas, kuriame iš objektų panašumo vienais požymiais daroma išvada, kad tie objektai panašūs ir kitais pažymiais
4) skirtingos kilmės kalbos formų suvienodėjimas dėl dalinio panašumo

anatomija
gr. anatomē - skrodimas
mokslas apie organizmų formą ir sandarą

anoniminis
bevardis, nepasirašytas, be autoriaus ar kaltininko pavardės nurodymo

antologija
gr. anthologia - gėlių rinkinys
įvairių autorių (paprastai to paties regiono, laikotarpio) rinktinių (dažniausiai poezijos) kūrinių rinkinys

antonimai
gr. anti - prieš; onyma - vardas
priešingos reikšmės žodžiai

antropomorfinis
žmogaus pavidalo, panašus į žmogų

antroponimika
gr. anthrōpos - žmogus + onyma - vardas
mokslas, tiriantis antroponimus (asmenvardžius - žmogaus vardus, pavardes, tėvavardžius, pravardes, slapyvardžius, dievavardžius, mitologinių antropomorfinių būtybių vardus)

apeliatyvas
lot. appellativus - bendrinis
bendriniai žodžiai, bendriniai pavadinimai, apeliatyvai - rūšiniai pavadinimai. Jie gali žymėti ne tik visą daiktų ar gyvų būtybių rūšį, bet ir kiekvieną atskirą tos rūšies individą

apofonija
gr. apo + phonē - tarptautinių žodžių priešdėlis, reiškiantis pašalinimą arba atskyrimą, užbaigimą, neigimą, kilmę iš ko nors, nutolimą + garsas
giminiškų žodžių arba žodžių formų šaknies balsių arba dvigarsių kitimas

archeologija
gr. archaios - senovinis
gr. logija - mokslas
mokslas, tiriantis iš materialinės kultūros liekanų žmonijos praeitį nuo pirmykščio žmogaus iki raštijos atsiradimo

„Archivum Philologicum" - „Filologijos archyvas"

arkidiakonas
gr. archi + diakonos - tarnas
vyresnysis diakonas (vyskupo padėjėjas; katalikų ir stačiatikių dvasininkas)

artikuliacija
lot. artikulus - narelis
kalbos padargų (liežuvio, lūpų, minkštojo gomurio, balso stygų) padėtys ir veiksmai, tariant garsus

asistentas
lot. assistens - padedantis
specialisto padėjėjas
aspektas
lot. aspectus - žvilgsnis, išvaizda
1)atžvilgis, kuriuo nagrinėjamas daiktas, reiškinys, sąvoka
2)veiksmažodžio reikšmės ypatybė, nustatoma pagal tai, ar kalbėtojas veiksmą suvokia kaip baigtinę visumą, ar kaip trunkantį procesą

aspirantas
lot. aspirans - ko nors siekiantis
asmuo, rengiąsis aspirantūros (dėstytojų, mokslo darbuotojų rengimo forma) būdu gauti mokslo laipsnį

B
baltistika
1)baltų kalbų, literatūros ir tautosakos lyginamasis mokslas
2)kompleksinė mokslo šaka, tirianti baltų tautų istoriją, kalbas, literatūrą, folklorą

bazilijonai
katalikų vienuolių ordinas; laikosi Cezarijos vyskupo Bazilijaus Didžiojo (330 - 379) regulos

beletristika
pranc. belles - lettres
grožinė literatūra, ypač proza (romanai, apysakos, apsakymai)

bernardinai
cistersų (katalikų vienuolių ordino, įkurto 1098 m. Prancūzijoje, Sito vietovėje) vienuolių ordino šaka; jų įstatus parengė Bernardas Klervietis (1090 - 1153); Lenkijoje ir Lietuvoje - pranciškonų ordino šaka

Biblija
gr. biblion - knyga
Šventasis raštas - krikščionių ir judėjų šventųjų knygų rinkinys, jų religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas

bibliografas
bibliografijos specialistas

bibliografija
gr. biblion - knyga, graphō - rašau
1) praktinė ir mokslinė veikla, apimanti spaudinių registravimą, sisteminimą, skaitytojų informavimą, spaudos propagavimą, šios srities teorijos ir istorijos, metodikos ir organizacijos nagrinėjimą
2) literatūros tam tikra tema sąrašai, rodyklės, apžvalgos, katalogai
3) periodinių leidinių skyrius, kuriame anotuojamos naujai išėjusios knygos

bilingvizmas
lot. bi - dvi + lingua - kalba
dvikalbystė, dviejų kalbų aktyvus vartojimas kasdieniame gyvenime

biuletenis
pranc. bulletin
trumpas oficialus pranešimas apie visuomenei svarbų įvykį arba reikalą
periodinis arba tęstinis informacinis leidinys

botanika
gr. botanikē < botanē - žolė, žolynas
mokslas apie augalus

brošiūra
pranc. brochure
dažniausiai neperiodinių leidinių rūšis. Tačiau brošiūros gali būti leidžiamos ir periodiškai, serijomis; nuo knygos skiriasi pirmiausia apimtimi (brošiūra turi nuo 5 iki 48 puslapių), taip pat turiniu, išvaizda. Brošiūromis daugiausia leidžiami dienos temų ir aktualijų kūriniai. Šie leidiniai yra minkštais viršeliais, prastesnio popieriaus, neiliustruoti (nebent viršelis).

burmistras
lenk. burmistrz, vok. Bürgermeister
kai kurių valstybių miesto ar kitos bendruomenės savivaldos ar valdymo organo vadovas; dažniausiai renkamas bendruomenės tarybos arba gyventojų, miesto deputatų susirinkimo arba skiriamas vyriausybės

C
chrestomatija
gr. chrestomatheia: chrēstos - naudingas + mathein - mokytis
grožinės literatūros kūrinių arba mokslo veikalų rinktinių fragmentų rinkinys, skirtas mokymui

D
daktaras
lot. doctor - mokytojas
1) mokslinis laipsnis, suteikiamas asmenims, apgynusiems daktaro disertaciją
2) šnekamojoje kalboje - gydytojas

daraktorius
XIX a. iki 1863 m. parapinių mokyklų, o nuo 1863 m., uždraudus parapines, slaptųjų mokyklų mokytojų vardas. Daugelis jų buvo savamoksliai ar baigę pradžios mokyklas, bet buvo ir turinčių aukštesnį cenzą; nemaža buvo iš senesniųjų rusų lietuviškai pramokusių kolonistų, noromis imamų vaikams mokyti, nes mažai kreipdavo rusų administracijos akį. Mokslas būdavo daugiausia nuo Visų Šventųjų iki Velykų. Klasę sudarydavo 10 vaikų, bet būdavo ir iki 40. Pati mokykla paprastai buvo kilnojama iš pirkios į pirkią.

dedikacija
lot. dedicatio - paskyrimas
kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žoddžiai apie tai, kam ar kieno atminimui autorius tą kūrinį skiria

dekanas
lot. decanus - dešimtininkas ( kareivių viršininkas sen. Romos kariuomenėje)
1) aukštosios mokyklos fakulteto vadovas
2) 10 parapijų prižiūrintis katalikų dvasininkas

deklinacija
lot. declinatio - nuokrypis, nukrypimas
linksniavimas - vardažodžių, įvardžių bei dalyvių kaitymas linksniais ir skaičiais

deminutyvas
lot. deminutiva - sumažintas
su priesaga sudarytas mažybinis maloninis žodis, turintis mažybinę maloninę reikšmę

determinatyvas
lot. determino - apibrėžiu, apriboju
1) indoeuropiečių lyginamojoje istorinėje kalbotyroje - neaiškios reikšmės priesagos pobūdžio elementas, praplečiantis pirmykštę indoeuropietišką šaknį
2) neskaitomas ideografinio rašto (šumerų, hetitų, egiptiečių, kinų) ženklas, rodantis, kuriai daiktų ar sąvokų grupei priklauso juo pažymėtas žodis, ir padedantis perskaityti bei suprasti daugiareikšmes ir polifonines ideogramas

diachronija
gr. dia - per + chronos - laikas
1)reiškinių raidos seka
2)kalbos raida kaip kalbotyros objektas

dialektologija
gr. dialektos - tarmė + logos - mokslas
kalbotyros šaka, tirianti kurios nors kalbos tarmes ir šnektas

didaktika
gr. didaktikos - pamokomas
1) pedagogikos šaka, tirianti mokymą ir lavinimą
2) moralizavimas, pamokymai

diecezija
lot. dioecesis - sritis, valda
vyskupija - katalikų bažnyčios administracinis vienetas, valdomas vyskupo ordinaro

dinamika
gr. dynamikos - jėgos, jėginis
1) kurio nors reiškinio kitimas, plėtotė
2) kalbos reiškinių kitimo eiga

disciplina
lot. mokymas, mokslas
1) mokslo šaka, mokslo sritis, dėstomas dalykas
2) drausmė - privalomas nustatytos tvarkos laikymasis

disertacija
lot. dissertatio - samprotavimas, tyrimas
mokslinis darbas, pateikiamas mokslinei tarybai moksliniam laipsniui įgyti ir viešai ginamas disertanto

diskursas
pranc. discours - kalba, kalbos tipas, tekstas
1) sudarytas pagal tam tikrą sistemą, paprastai išplėstas minties apie kurį nors dalyką išreiškimas
2) semiotikoje - kalbinis arba nekalbinis procesas, turintis vienokią ar kitokią prasmę

docentas
lot. docens - mokantis, kuris moko
aukštųjų mokyklų dėstytojų mokslinis vardas

doktorantas
lot. doctorans
specialistas, rengiantis daktaro disertaciją

doktoratas
lot. doctoratus
mokslinis daktaro laipsnis

dokumentas
lot. documentum - pamokomas pavyzdys, liudijimas, įrodymas
1)raštiškas ko nors paliudijimas, pažymėjimas
2)materialus objektas(popierius, piešinys, fotografija, kino juosta), kuriame užfiksuotos kokios nors žinios

dominikonai
katalikų vienuolių ordinas; jį 1215 m. Prancūzijoje įkūrė ispanų vienuolis Domininkas Gusmanas kovai su eretikais albigiečiais


E
egzaminas
lot. examen - tyrimas
mokinių ir studentų kurios nors disciplinos žinių patikrinimo būdas

egzempliorius
lot. exemplar - pavyzdys
vienas daiktas iš daugelio tokių pat daiktų

eksperimentinis
lot. experimentum - mėginimas, bandymas
gautas eksperimentu, juo pagrįstas, bandomasis, negalutinis

eksternas
lot. externus - išorinis, pašalinis asmuo, laikantis egzaminus mokykloje, kurioje nesimoko

elementorius
lot. elementarius - pradedantis mokytis
pradinio skaitymo ir rašymo vadovėlis; pradžiamokslis

emigruoti
lot. emigrare - išsikelti
išsikelti į kitą šalį gyventi

enchiridionas
gr. encheiridion - vadovas, mokymo priemonė
parankinė knyga, vadovas, vadovėlis

enciklopedija
gr. enkyklopaideia - visuotinis auklėjimas
mokslinis informacinis leidinys, kuriame abėcėlės ar temų tvarka pateikama visų ar kai kurių mokslo ir praktikos sričių svarbiausių žinių visuma

epigrama
gr. epigramma - užrašas
trumpas, sąmojingas, dažnai satyrinio pobūdžio eiliuotas kūrinys, pajuokiantis konkretaus asmens ar tam tikros žmonių grupės ydą

epistola
gr. epistolē - laiškas
Romos katalikų mišių dalis, per kurią daugiausia skaitomi apaštalų laiškai

eruditas
lot. eruditus - apsišvietęs, mokytas
labai išsilavinęs, didžiai išprusęs, erudicijos turintis žmogus

etiketas
nustatyta, formali ceremonijų tvarka; kurios nors visuomenės ar jos klasės tinkamo elgesio normos; vienos profesijos arba tą patį hobi turinčių žmonių priimtos mandagumo taisyklės ir formos

etimologija
gr. etymologia - tikroji, pirmykštė žodžio reikšmė + mokslas
kalbotyros šaka, tirianti žodžių kilmę ir jų giminystės santykius su kitais tos pačios arba kitų kalbų žodžiais

etiudas
pranc. étude - mokymasis, studijavimas
mokslo ar literatūros kritikos straipsnis, nepretenduojantis į baigtumą, griežtą argumentaciją ar galutinius sprendimus; esė

etnografija
gr. ethnos - tauta, graphō - rašau
mokslas, tiriantis tautas ir kitas etnines bendrijas, jų materialinę bei dvasinę kultūrą

etnologija
1) mokslas, tiriantis bendruosius tautų kultūros raidos dėsnius
2) etnografija

evangelijos
gr. euangelion - gera žinia
pirmosios keturios Naujojo Testamento knygos, pasakojančios apie Jėzaus Kristaus veiklą bei mokymą

F
faksimilė
lot. fac simile - daryk panašų
tiksli originalo (parašo, rankraščio, dokumento) kopija, gaunama spaudos ar fotografijos būdu

fakultetas
lot. facultas - gabumas, galimybė
aukštosios mokyklos skyrius, padalinys, kuriame mokomi vienos ar kelių artimų specialybių studentai

fiksuoti
pranc. fixer < lot. fixus - tvirtas, nesuardomas
galutinai nustatyti, pažymėti, užrašyti, registruoti
filija
lot. filia - duktė
bažnyčia, neturinti parapijos, priklausanti nuo kitos bažnyčios

filologija
gr. phileō - myliu + logos - žodis
humanitarinių mokslų sričių, tiriančių žmonijos dvasinę kultūrą rašytinių tekstų pagrindu, visuma

filomatai
gr. philomathēs - mokslo mylėtojas
nelegali anticarinė Vilniaus universiteto studentų draugija, veikusi 1817-1823 m.

filosofas
filosofijos specialistas, mąstytojas

filosofija
gr.philio - myliu, sophia - išmintis
viena visuomenės sąmonės formų, mokslas, tiriantis gamtos, visuomenės ir mąstymo raidos visuotinius dėsnius

fizika
gr. physikē < physis - gamta
mokslas, tiriantis bendrąsias materijos savybes, sandarą ir judėjimo dėsnius

fiziologija
gr. physis - gamta + mokslas
1) mokslas, tiriantis organizmo funkcijas
2) gyvybinės funkcijos ir jų dėsniai

folkloras
angl. folklore - liaudis + išmintis, žinios
liaudies kūryba, apimanti tautosaką, liaudies muziką, liaudies choreografiją, liaudies teatrą; kartais priskiriama ir liaudies dailė, liaudies papročiai, tikėjimai

fondas
pranc. fond < lot. fundus - pagrindas, pamatas
ištekliai, sankaupos, atsargos
1)valstybinė ar visuomeninė organizacija, padedanti kūrybiniams darbuotojams tobulinti savo kvalifikaciją, remianti juos materialiai
2)specialios paskirties lėšos, surinktos savo noru

fonema
gr. phonēma - garsas
kalbos garsinės sistemos mažiausias vienetas, skiriantis tos kalbos žodžius ar morfemas

fonetika
gr. phōnētikos - garsinis

1) kalbotyros šaka, tirianti akustines ir fiziologines (artikuliacines) kalbos garsų ypatybes
2) kurios nors kalbos garsų akustinių ir artikuliacinių savybių visuma

fonologija
gr. phōnē - garsas + logos - mokslas
kalbotyros šaka, tirianti kalbos garsus, jų derinius bei požymius žodžių ir jų formų skiriamosios funkcijos atžvilgiu

frazeologija
gr. phrasis - posakis + logos - mokslas
1) kalbotyros šaka, tirianti pastovius pasakymus, frazeologizmus, „sparnuotuosius posakius´, patarles, priežodžius, sentencijas
2) kurios nors kalbos frazeologizmų sistema

frazeologizmas
pastovus, dažniausiai vaizdingas pasakymas, turintis vientisinę reikšmę, neišvedamą iš juos sudarančių žodžių įprastinių reikšmių

funkcija
lot. functio - atlikimas, veikla
1)tam tikras kalbos elementų santykis
2)pareigos, veiklos sritis, paskirtis

G
generalgubernatūra
lot. generalis - visuotinis
Rusijoje - kelių gubernijų valdytojo įstaiga

gimnazija
1) senovės Graikijoje - fizinio lavinimo mokykla, kur buvo mokoma ir politikos, filosofijos ar kt.
2) vidurinė mokykla (Lietuvoje iki 1949 m. ir dabar)

gramatika
gr. grammatikē - rašymo menas,raidynas
1) žodžių ir sakinių vidinė sandara, lemianti vienos ar kitos kalbos savitumą
2) kalbotyros šaka, tirianti kalbos gramatinę sandarą
3) kalbos gramatinės sandaros aprašas

H
habilitacija
lot. habilitas - tinkamumas
mokslo darbas, kurį parašęs įgyja teisę dėstyti aukštojoje mokykloje

hektografas
gr. hekaton - šimtas
teksto ir iliustracijų dauginimo prietaisas, sudarytas iš dėžės, pripiltos drebučių, kurie suima hektografiniu rašalu parašyto originalo dažus; kopijos gaunamos, spaudžiant prie drebučių paviršiaus švarius lapus

hektografuoti
dauginti tekstą hektografu

hidronimas
gr. hydōr - vanduo + onyma - vardas
vandenvardis - upės, ežero, pelkės, jūros ar kito vandens telkinio tikrinis vardas

hidronimika
gr. hydor - vanduo + onyma - vardas
kalbotyros šaka, tirianti vandenvardžius

hindi
viena iš dviejų hindų kalbos literatūrinių formų, Indijos valstybinė kalba

histologija
gr. histos - audinys
mokslas apie žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų audinius

humanitaras
pranc. humanitaire - humanitarinis
humanitarinių mokslų specialistas

humoristinis
angl. humour < lot. humor - drėgmė, skystis; vienas iš keturių organizmo skysčių, kurį senovės medicina laikė lemiančiu žmogaus temperamentą
kupinas humoro, keliantis juoką, linksmas

I
idėja
gr. idea - sąvoka, vaizdinys
mintis, siekimų tikslas, suteikiantis veiklai kryptį, pagrindinė mokslinės, meninės kūrybos ar praktinės veiklos mintis

ideografija
gr. idea - sąvoka
raštas, kurio ženklai (ideogramos) žymi visą sąvoką; būdas žymėti rašmeniu visą sąvoką

ideograma
rašmuo, žymintis ne garsą ar skiemenį, o visą sąvoką, chemijos ir logikos simboliai

idioma
gr. idiōma - savotiškas posakis
sustabarėjęs ir prasmiškai nedalomas frazeologizmas, būdingas tik vienai kuriai kalbai

indoeuropiečiai
tautų grupė, kurią jungia bendra prokalbė

inspektorius
lot. inspector - stebėtojas, prižiūrėtojas
pareigūnas, prižiūrintis, kontroliuojantis jai pavaldžių organizacijų ar asmenų veiklą

institutas
lot. institutum - nuostatas, įstaiga
kurios nors srities mokslinio tyrimo įstaiga, specialioji aukštoji mokykla

intensyvus
įtemptas, smarkus, gausus, našus; visokeriopai gerinamas, didinamas, stiprinamas

internetas
lot. inter -tarp
pasaulinis kompiuterinis tinklas

interpretacija
lot. interpretatio - aiškinimas
ko nors prasmės aiškinimas, komentavimas

interviu
1) žurnalisto pokalbis su valstybės, visuomenės, kultūros ar kokiu kitu veikėju, skirtas spaudai, radijui ar televizijai
2) sociologinių tyrimų metodas: pokalbis, kurio kryptį ir tikslus numato tyrėjas; atsakymai apibendrinami

intonacija
lot. intono - garsiai tariu, šaukiu, rėkiu
lingv. melodinė ir dinaminė frazės (platesne reikšme - kalbos) struktūra; ~os fonetiniai požymiai: frazės dėmenų pagrindinis tonas, intensyvumas, trukmė, kartais ir balso tembras; žodžių intonacija - žodžio tarimo būdas ir tonas, išreiškiantys kalbėtojo jausmą, pažiūrą į kalbamąjį objektą; sakinių intonacija - ritminė melodinė sakinio sandara (klausiamoji, šaukiamoji, pasakojamoji)

istorija
gr. historia
gamtos ar visuomenės reiškinio raida
mokslas apie visuomenės raidą

istoriografija
gr. grapho - rašau
1) mokslas, tiriantis istorijos žinių vystymąsi
2) istorijos bibliografija

J
jėzuitas
pagal Jėzaus (lot.Jesus) vardą
katalikų vienuolių jėzuitų ordino narys

K
kanauninkas
lot. canonicus ( gr. kanon - taisyklė
1) ankstyvojoje krikščionybėje - vyskupui pavaldžios dvasininkų bendrijos narys
2) katalikų ir anglikonų bažnyčiose - kapitulos narys
3) katalikų kunigo garbės titulas

kanceliarinis
lot. cancellaria
susijęs su kanceliarija (reikalų raštais)

kancionalas
lot. cantionale - giedojimas
giesmynas

kantorius
lot. cantor - giedotojas
protestantų bažnyčioje - giedotojas, choro vadovas, vargonininkas ir giedojimo mokytojas
žydų sinagogoje - solistas, vadovaujantis kolektyvinei giesmei

kapelionas
lot. capellanus ( capella - koplyčia
1)katalikų ir anglikonų bažnyčiose - dvasininkas, atliekantis liturgines funkcijas privačiose ir viešose koplyčiose
3) katalikų ir anglikonų bažnyčių dvasininkas, atliekantis liturgines funkcijas kurioje nors asmenų grupėje (kariniame dalinyje, ligoninėje, kalėjime, vienuolyne)
4) tikybos mokytojas

kapitula
lot. capitulum - galvutė
kanauninkų grupė prie katedros ar bažnyčios
vienuolių ordino, jo provincijos, vienuolyno vadovų susirinkimas

katedra
gr. kathedra - kėdė, rezidencija
1) paaukštinimas, iš kurio senovės Graikijos ir Romos oratoriai sakydavo kalbas
2) paaukštinta vieta lektoriui, dėstytojui
3) aukštosios mokyklos padalinys, kuriam priklauso vienos ar kelių artimų disciplinų profesoriai, docentai, dėstytojai ir kiti mokslo darbuotojai
4) krikščionių bažnyčioje - pakyla pamokslams sakyti
5) krikščionių vyskupijos svarbiausioji bažnyčia, vyskupo bažnyčia

kategorija
gr. kategoria - nurodymas, apibrėžimas
1) svarbiausia ir bendriausia mokslo sąvoka
2) lingvistikos gramatinė kategorija - kompleksas gramatinių priemonių, atliekančių tą pačią kalbinę funkciją ir sudarančių formalinę funkcinę opoziciją kitiems jų kompleksams, pvz.: skaičiaus, giminės, laipsnio, veikslo, veiksmažodžio, vardažodžio kategorija

katekizmas
gr. katēchēsis - pamokymas
glaustas krikščionių tikybos pagrindų išdėstymas;
knyga, kurioje glaustai išdėstyti krikščionių tikybos pagrindai

kauzatyvinis
lot. causative
veiksmažodis, kurio reiškiamas veiksmas suvokiamas kaip kito veiksmo priežastis, šaltinis

klasifikacija
klasė + lot. facio - darau
objektų skirstymas į klases (skyrius, grupes) pagal bendrus požymius

klasikinis
1) priklausantis senovės graikų ir romėnų kultūrai, pvz.: klasikinė literatūra, klasikinės filologija
2) tobulas, pavyzdinis; sukurtas kurios nors tautos kultūros suklestėjimo laikotarpiu; sukurtas klasiko; geriausiai, fundamentaliai ištirtas kurios nors mokslo šakos pradininkų

klierikas
lot. clericus - dvasininkas, kulto tarnas
katalikų dvasininkų mokyklos arba vienuolyno auklėtinis, dėvintis dvasininko drabužį

kolegiatas
lot. collegiatus
bažnyčia, prie kurios veikia dvasininkų kolegija

kolegija
lot. collegium - draugija, sąjunga; bendras pareigų ėjimas:
1) sen. Romoje - grupė asmenų, tvarkiusių tam tikrą valdymo sritį;
2) grupė asmenų, turinčių teisę kartu spręsti jos kompetencijai pavestus klausimus;
3) kolektyvinis organas, vykdantis valdžios, valdymo ar teisingumo funkcijas;
4) feodalizmo epochos vidurinė, aukštesnioji arba aukštoji mokykla privilegijuotų luomų vaikams;
5) Petro I įsteigtas centrinis valdymo organas

kolekta
lot. collecta - rinkliava; bendra malda
pinigų rinkimas, aukų rinkliava
liturginė katalikų malda, kunigo kalbama per mišias prieš epistolą

kolokviumas
lot. colloquium - pasikalbėjimas
1) egzaminų rūšis - dėstytojo pasikalbėjimas su studentais, norint patikrinti jų žinias;
2) mokslo darbuotojų susirinkimas, kuriame svarstomi pranešimai tam tikra tema

komedija
gr. kōmōdia ( kōmos - linksmas sambūris + ōdē - daina
dramos žanras - scenai skiriamas kūrinys, kuriame juokingai vaizduojamos žmonių, papročių ydos, o veiksmas baigiasi pagrindiniams veikėjams sėkmingai

komentaras
lot. commentarium - pastabos, užrašai
autoriaus arba knygos leidėjo, rengėjo paaiškinamosios pastabos, pateikiamos kaip prierašai prie veikalo teksto

kompendiumas
lot. compendium - sutrumpinimas
glaustas kurio nors mokslo ar tyrimo pagrindinių teiginių išdėstymas, santrauka

kompiuteris
angl. computer ( lot. computo - suskaičiuoju
elektroninė skaičiavimo mašina

konferencija
lot. conferentia ( confero - surenku į vieną vietą
valstybių, organizacijų, įstaigų atstovų pasitarimas, susirinkimas

konservatorija
it. conservatio ( lot. conservo - išsaugoju
aukštoji muzikos mokykla; rengia kompozitorius, muzikos atlikėjus (dirigentus, dainininkus, instrumentininkus), muzikologus

konsistorija
lot. consistorium - pasitarimo vieta
vyskupo kurija
popiežiaus pirmininkaujamas kardinolų susirinkimas
protestantų bažnyčiose - taryba

konstrukcija
lot. constructio - sustatymas, sandara, ko nors sudėtinė dalis
lingv. sintaksės vienetas, sudarytas iš dviejų arba daugelio gramatiškai susijusių dėmenų

konsulas
1) sen. Romoje respublikos laikais - dviejų 1 metams renkamų aukščiausiųjų pareigūnų titulas; imperijos laikais - garbės pareigūnų vardas;
2) Prancūzijoje - konsulato laikotarpio valst. valdžios aukščiausias pareigūnas;
3) valstybės pareigūnas, pasiųstas į kitą valstybę pirmajai nuolat atstovauti ir jos bei jos organizacijų ir piliečių teisinių ir ekonominių interesų ginti

korektorius
lot. corrector - pataisytojas
asmuo, kuris taiso spaustuvinio rinkinio klaidas

korporacija
lot. corporatio - bendrija
1) teisiškai įforminta asmenų grupė, kurią sieja bendri profesiniai arba luominiai interesai
2) bendrovė

kultūra
lot. cultura - apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas
1) žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes
2) tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos srityje

L
leksika
gr. lexikos - žodinis ( lexis - žodis, posakis
kurios nors kalbos, tarmės žodžių visuma;
rašytojo, veikalo, šiaip kam būdingų žodžių visuma

leksikografas - leksikografijos specialistas

leksikografija
žodynų sudarymo teorija ir praktika

leksikologija
kalbotyros šaka, tirianti kalbos žodyną

letonika
latvių kalbą, literatūrą ir tautosaką tiriančių mokslų visuma

lingvistika
pranc. linguistique ( lot. lingua - kalba
kalbotyra, mokslas, tiriantis kalbą, kalbų raidą, jų tarpusavio ryšius

lituanistika
lot. lituanus - lietuvis, lietuviškas
1)lietuvių kalbą, literatūrą ir tautosaką tiriančių mokslų visuma
2)mokslo žinių apie Lietuvą ir lietuvių tautą visuma

liuteronai
protestantų atšaka, atsiradusi XVI a. Vokietijoje

M
magistras
lot. magister - viršininkas, mokytojas
1) sen. Romoje - kai kurių pareigūnų titulas
2) Bizantijos imperijoje - aukštas rūmų valdininko titulas
3) Vakarų Europoje viduramžiais - katalikų bažnyčios riterių ordino viršininkas
4) viduramžiais - septynių laisvųjų menų (humanitarinių mokslų) dėstytojas
5) mokslo laipsnis, teikiamas JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių aukštųjų mokyklų fakultetų (išskyrus teisės ir medicinos) absolventams, turintiems bakalauro laipsnį, išėjusiems 1 - 2 metų papildomą kursą, išlaikiusiems egzaminus ir apgynusiems disertaciją

medicina
mokslinių žinių ir praktinių priemonių, skirtų žmogaus sveikatai ir darbingumui saugoti bei stiprinti, gyvenimui ilginti, ligoms pažinti ir gydyti, sistema

metatonija
gr. meta - po, už, per + tonos - kirtis, priegaidė
1) priegaidžių kaita toje pačioje skirtingų bendrašaknių žodžių arba žodžio formų morfemoje, pvz.: „plaukia" ir „plaukioja"
2) kirčio vietos kaita toje pačioje morfemoje, pvz.: „kubilas" ir „kubilius".

metodas
gr. methodos - tyrimo kelias
tikslo siekimo, veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti
reiškinių tyrimo būdas

metodika
1) pedagogikos mokslo šaka, tirianti įvairių dėstomųjų dalykų mokymą
2) būdų, taisyklių visuma kuriam nors darbui gerai atlikti

mikrotoponimika
gr. mikros - mažas
pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti mažumą, smulkumą
toponimika - mokslas, tiriantis toponimiją, jos atsiradimą, funkcionavimą ir raidątoponimija
gr. topos - vieta + onyma - vardas
tikriniai vietų ir kitų geografinių objektų vardai, vietovardžiai

mimeografas
gr. mimeomai - pamėgdžioju, gr. graphō- rašau
aparatas gauti nedideliam skaičiui atspaudų iš teksto, pagaminto ranka arba rašomąja mašinėle kaip trafaretas iš įvaškuoto popieriaus

ministerija
lot. ministerium - tarnavimas, tarnyba
ministro vadovaujamas centrinis valstybės valdymo organas, vadovaujantis kuriai nors ūkinės, administracinės, socialinės, kultūrinės veiklos sričiai

mitologija
gr. mythologia - mitų pasakojimas, aiškinimas
1) mokslas, tiriantis mitus - jų esmę, kilmę, reikšmę kultūrai
2) mitų visuma, ppr. susisteminta

mobilizacija
pranc. mobilisation ( lot. mobilis - judamas
1) valstybės taikos meto ginkluotųjų pajėgų papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį ir organizaciją
2) atsargos karo prievolininkų šaukimas į tikrąją karinę tarnybą
3) didesnių jėgų telkimas kuriam nors uždaviniui atlikti

modifikacija
lot. modificatio - mato nustatymas
daikto ar reiškinio kitimas (keitimas), nepakeičiantis jo esminių savybių, esmės; tokio pakeitimo rezultatas, atmaina

monoftongas
mono.... + gr. phthongos - garsas
lingv. vienabalsis atskiras, akustiškai vientisas balsis, kurio negalima suskaidyti į dalis

monografija
mokslo veikalas, išsamiai nagrinėjantis kurią nors vieną problemą arba temą

morfema
gr. morphē - forma
mažiausias dvipusis, turintis formą ir reikšmę kalbos sistemos vienetas

morfologija
gr. morphē - forma + logos - mokslas
1)žodžių formų ir tomis formomis žymimų gramatinių reikšmių sistema
2)gramatikos sritis, tirianti žodžių formas, tų formų santykius bei sistemas ir kaitybos paradigmas

morfonologija (morf (ema) + fonologija)
kalbotyros šaka, tirianti morfemų fonologinę sandarą ir fonologinių elementų kaitas morfemose

N
norma
nustatytas kiekis, dydis, matas; pavyzdys, kriterijus

nostrifikavimas
lot. noster (kilm. nostri) - mūsų + facio - darau
kitų šalių aukštosiose mokyklose įgyto diplomo arba mokslo laipsnio pripažinimas

noviciatas
lot. novicius - naujas
kandidato į katalikų vienuolius rengimas
vienuolyno novicijų patalpos

numizmatika
pranc. numismatique ( lot. numisma ( gr. nomisma - moneta
pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, jų kalimo istoriją, pinigų apyvartą

O
oficiolas
lot. officialis - tarnybinis
katalikų vyskupijos kurijos narys, vadovaujantis bažnyčios teismui

oftalmologija
akių ligų mokslas

oikonimas
gr. oikos - buveinė, būstas, namas + onyma - vardas
gyvenamųjų vietų tikrinis vardas

onomastika
gr. onomastikē - menas suteikti vardus
kalbotyros šaka, tirianti tikrinius žodžius

opozicija
lot. oppositio - prieštaravimas, priešprieša
1) priešinimasis, savo pažiūrų, politikos priešpriešinis iškėlimas kuriai nors kitai politikai, kitoms pažiūroms
2) partija arba grupė, nesutinkanti su daugumos nuomone, prieštaraujanti daugumos politikai
3) grožinės literatūros kūrinio struktūros elementų (garsų, žodžių, vaizdų, scenų, veikėjų, paveikslų) tarpusavio priešprieša, lemianti formos raiškumą ir turinio prasmingumą
4) lingv. dviejų ar daugiau tos pačios rūšies vienetų (pvz.: fonemų, žodžių) vartojimas toje pačioje pozicijoje, skiriantis didesnių kalbos vienetų (pvz.: žodžių, sakinių) reikšmę ar variantus

ordinas
lot. ordo + tvarka, eilė
religinės organizacijos tipas

originalus
lot. originalis - pirminis, įgimtas, savitas
tikras, autentiškas, nesuklastotas
savotiškas, nepanašus į kitus, retai pasitaikantis; keistas

ortografija
gr. orthos - tiesus, taisyklingas + graphō - rašau
rašyba - grafinių ženklų visuma, kuria šnekamoji kalba perteikiama raštu

P
paktas
lot. pactum - sutartis
tarptautinė sutartis, paprastai turinti didelę politinę reikšmę

palatograma
schematiškas kietojo gomurio ir vidinio viršutinių dantų kontūro piešinys su pažymėtais liežuvio keitimosi pėdsakais, likusiais po kurio nors garso tarimo

pastorius
lot. pastor - piemuo, ganytojas
protestantų dvasininkas

patriotizmas
gr. patria - tėvynė
tėvynės meilė, atsidavimas savo tautai

pejoratyvas
lot. pejorativus ( pejor - blogesnis )
žodis, turintis menkinamąją reikšmę

pedagogas
gr. paidagōgos - vergas, lydintis šeimininko vaikus į mokyklą, auklėtojas
1) įvairių mokyklų ir priešmokyklinių įstaigų auklėtojas, mokytojas, dėstytojas
2) pedagogikos specialistas

periodika
gr. periodikos - periodinis
periodinė spauda, leidiniai, einantys tam tikrais laiko tarpais tuo pačiu pavadinimu

poetika
gr. poiētikē - eilėraščių kūrimo menas
literatūros mokslo šaka, analizuojanti literatūros formas;
formų ir stilistinių priemonių, būdingų kurio nors rašytojo arba grupės rašytojų kūrybai, visuma, jų sistema

polemika
gr. polemikos - karingas, priešiškas
spaudoje ar susirinkimuose kilęs ginčas kuriais nors klausimais

poleminis
1) polemikos pobūdžio, būdingas polemikai
2) linkęs į polemiką

polifonija
1) daugiabalsis muzikos faktūros tipas, grindžiamas vienalaikiu kelių savarankiškų melodinių linijų skambėjimu
2) muzikos teorijos dalis, kitaip kontrapunktas

polisemija
poli...+ gr. sēma - ženklas
žodžio arba posakio daugiareikšmiškumas

polonizmas
lot. polonus - lenkiškas
lenkybė - skolinys iš lenkų kalbos

populiarus
lot. popularis - liaudiškas, liaudies mėgstamas
1) visiems prieinamas, suprantamas
2) žinomas, garsus, dažnas, paplitęs

postilė
lot. postilla ( post illa (verba) - po tų žodžių
populiarus Biblijos temų išdėstymas atskirais klausimais; pamokslų rinkinys Biblijos temomis (ypač paplitęs reformacijos laikotarpiu)
pamokslas, sakomas po Naujojo Testamento ištraukų skaitymo

pranciškonai
elgetaujančių katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1209 m. italo Pranciškaus Asyžiečio (Francesco d`Assisi, 1182 - 1226)

precentorius
lot. praecentor - dainavedys, solistas, dirigentas
parapinės protestantų bažnyčios vaikų mokytojas

predikatas
lot. praedicatum
1) tarinys
2) požymis, priskiriamas vienam ar keliems mąstomiems objektams (argumentams)

prelatas
lot. praelatus - turintis pirmenybę, paskirtas viršininku, vyresniuoju
1) katalikų ir kai kurių protestantų bažnyčių dvasininkas, einantis aukščiausias bažnytines pareigas (patriarchas, arkivyskupas, metropolitas, vyskupas)
2) aukšto rango katalikų dvasininkų garbės arba ypatingas teises teikiantis titulas
3) katalikų dvasininkas, valdantis iš vyskupijos išskirtą ir vyskupui nepavaldžią teritoriją

preliminarinis
parengtinis, parengiamasis, įžanginis, išankstinis

principas
lot. principium - pradžia, pagrindas
įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio bei veiklos normas
pagrindinė kurios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys

privatdocentas
vok. Privatdozent ( lot. privatim docens - privačiai mokantis
daugelio užsienio šalių, ikirevoliucinės Rusijos ir ikikarinės Lietuvos valstybės aukštųjų mokyklų neetatinio dėstytojo mokslinis vardas ir pareigos

prodekanas
fakulteto dekano pavaduotojas

profesorius
lot. professor - mokytojas
moksl. vardas, suteikiamas aukštosios (kai kuriose šalyse ir vidurinės) mokyklos dėstytojams arba mokslo tyrimo įstaigų darbuotojams, skaitantiems savarankiškus paskaitų kursus ir vadovaujantiems moksliniam darbui

progimnazija
nepilna gimnazija - 4 - 6 klasių vidurinė bendrojo lavinimo mokykla

projektas
lot. projectus - mestas į priekį
parengtinis, numatomasis, negalutinis kurio nors akto arba dokumento tekstas
planas, sumanymas

prorektorius
aukštosios mokyklos rektoriaus pavaduotojas

prozodija
gr. prosōdia - priegaidė, intonacija, kirtis
1) fonetiniai požymiai, svarbūs eilėdarai, ir jų tyrimas
2) fonologijos ir fonetikos dalis, tirianti garsinius elementus
3) konkrečios kalbos ar tarmės prozodinių elementų sistema
psalmynas
knyga, susidedanti iš Biblijos psalmių

psichologizmas
1) filosofijos, lit. mokslo, kalbotyros tendencija visus reiškinius ir procesus aiškinti psichologijos požiūriu
2) grožinės literatūros kūrinio, spektaklio, filmo vaizdų pobūdis - nuodugni žmogaus dvasinio pasaulio analizė

publicistas
rašytojas, žurnalistas, kuriantis publicistinius kūrinius

publikacija
lot. publicatio - paskelbimas spaudoje
mokslo darbų, kūrinių skelbimas, leidimas
kuriame nors leidinyje paskelbtas darbas, kūrinys

R
reabilitacija
lot. rehabilitatio - atgavimas
1) neteisingai apkaltinto arba apšmeižto asmens gero vardo atitaisymas, atgavimas
2) teisių, kurias asmuo anksčiau turėjo, grąžinimas
3) nepagrįstai patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens pripažinimas nekaltu
4) priemonių, padedančių atgauti žmonių su sutrikusiomis organizmo funkcijomis sveikatą ir darbingumą, kompleksas

realizmas
1) meninio vaizdavimo tipas - esminių tikrovės (ypač žmogaus kasdieninio gyvenimo) reiškinių, gyvenimo raidos dėsningumų teisingas, objektyvus vaizdavimas, pagrįstas kūrėjo gyvenimo patirtimi, faktų stebėjimu ir jų analize, atitinkančia visuomenės pasiektą mokslinio pažinimo lygį
2) XIX a. II pusės ir XX a. literatūros, teatro ir dailės kryptis; realizmui būdinga tikroviškas visuomenės, socialinių santykių, prieštaravimų, žmogaus kasdieninio gyvenimo, konfliktų su aplinka vaizdavimas, griežta visuomenės blogybių kritika

recenzija
lot. recensio - įvertinimas
kritinis ir aiškinamasis naujo literatūros, mokslo, muzikos kūrinio, spektaklio, filmo ar dailės parodos įvertinimas, paprastai skelbiamas periodiniame leidinyje arba per radiją, televiziją

redaguoti
1) vadovauti spaudinio (žurnalo, laikraščio, leidinio, knygos) leidimui, tvarkyti jo turinį
2) tikrinti ir taisyti spaudai rengiamą tekstą

refleksyvai
sangrąžiniai veiksmažodžiai - veiksmažodžiai su darybos formantu (si)

reforma
lot. reformo - pertvarkau
pertvarkymas, pakeitimas
visuomeninio gyvenimo pertvarkymas, pakeitimas, nekeičiant esamos socialinės struktūros pagrindų

reformatai
lot. reformatus - pertvarkytas, perdirbtas
1) evangelikai reformatai - kalvinizmo išpažinėjai
2) pranciškonų ordino šaka, gyvavusi XVI - XIX a. (vėliau susijungė su bernardinais)

reformacija
lot. reformatio - pertvarkymas
religinis visuomeninis sąjūdis XVI a. Europoje, siekęs reformuoti katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią ir davęs pradžią protestantizmui

rektorius
lot. rector - valdytojas
1) universiteto ir kai kurių kitų aukštųjų mokyklų vadovas
2) Prancūzijoje - švietimo apygardos vadovas
3) Renesanso laikų vyresnysis mokytojas arba daugiaklasės mokyklos vadovas
4) kai kuriose šalyse - mokyklos vadovas, vedėjas

retorika
gr. rhētorikē
iškalba, kalbėjimo menas ir iškalbos teorija

S
sanskritas
skr. samskrtam - sukurtas, ištobulintas, taisyklingas
senovės ir vidurinių amžių (iš dalies ir dabartinė) indų literatūrinė kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimai;
sankskritu parašyta diduma klasikinės, religinės, mokslinės sen. indų literatūros

sekretorius
pranc. secrétaire
darbuotojas, tvarkantis įstaigos arba asmens reikalų raštus
atsakingas įstaigos arba organizacijos einamųjų reikalų vedėjas


semantika
pranc. semantique ( gr. sēmantikos - reikšminis
1) žodžių junginių, žodžių ir žodžių formų reikšminė sandara
2) kalbotyros šaka, tirianti kalbos vienetų reikšmes, tų reikšmių sisteminius ryšius ir kitimą
3) loginė semantika - semiotikos dalis, tirianti ženklų santykį su jais žymimais objektais

semasiologija
gr. sēmasia - reikšmė + ...logija - gr. logos - žodis, sąvoka, mokslas
kalbotyros šaka, tirianti žodžių ir posakių reikšmes

seminaras
lot. seminarium - daigynas
aukštųjų ir vidurinių mokyklų mokomųjų pratybų rūšis, kvalifikacijos kėlimo įstaigų mokymosi forma

seminarija
tam tikra spec. vidurinė mokykla, pvz.: mokytojų seminarija, kunigų seminarija

semiotika
gr. sēmeon, sema - ženklas, požymis
kalbotyros šaka, tirianti ženklus ir ženklų sistemas, natūralias ir dirbtines kalbas, kaip ženklų sistemas, semantiniu, sintaksiniu ir pragmatiniu aspektu

senatas
lot. senatus ( senex - senis
1) sen.Romos aukščiausioji valst. taryba
2) Rusijos imperijos vyriausybinis organas, vykdęs aukščiausiojo teismo funkcijas ir vyriausybės aparato veiklos priežiūrą
3) kai kurių valstybių parlamento aukštieji rūmai
4) kai kurių miestų valdymo aukščiausiasis organas

sentencija
lot. sententia - nuomonė, sprendimas
trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis

signataras
lot. signator - prispaudžiantis antspaudą
šalis, pasirašiusi arba pasirašanti kokią nors tarptautinę sutartį
kurios nors sutarties, pakto pasirašytojas

sinchroninis
gr. synchronos < syn - kartu + chronos - laikas
vienalaikis, susijęs su vienu metu vykstančiais reiškiniais, paremtas sinchronizmu

sinonimai
gr. synōnymus - bendravardis
skirtingai skambantys, bet tos pačios arba labai artimos reikšmės žodžiai, vartojami reikšmės arba stiliaus atspalviams atskirti

sintaksė
gr. syntaxis - sudarymas, sandara
1) gramatikos šaka, tirianti žodžių junginius sakinyje ir sakinius
2) kurios nors kalbos sakinių arba sakinio dėmenų sandara
3)semiotikos šaka, tirianti linijinius ženklų tarpusavio santykius

sistema
gr. systēma - sandara, junginys
planingas, taisyklingas išdėstymas, sutvarkymas, organizacija

sociolingvistika
kalbotyros šaka, tirianti kalbos ir visuomenės santykius, kalbos funkcionavimo priklausomybę nuo visuomenės gyvenimo sąlygų, kalbos ir kultūros ryšius, dvikalbystės problemas

somatinis
gr. sōma (kilm. sōmatos) - kūnas
kūniškas, kūno

specifika
lot. specificum - ypatingumas
savitumas, skiriamosios daikto arba reiškinio ypatybės

statistika
pranc. statistique < lot. status - būklė, padėtis
1) mokslas, tiriantis masinių visuomeninių ir gamtos reiškinių kiekybinius aspektus kartu su tų reiškinių kokybiniu turiniu ir siekiantis atskleisti tų reiškinių visumos bendrąsias savybes
2) kiekybinių duomenų rinkimas, apdorojimas ir analizė
3) reiškinių ir procesų kiekybinių duomenų visuma

statutas
lot. statutum - nustatymas
1) feodalinių laikų teisės aktų arba kitų normų rinkinys
2) kai kurių šalių parlamento normatyvinis aktas
3) kurios nors specifinės veiklos srities tvarkymo taisyklių rinkinys

stilistika
kalbotyros šaka, tirianti kalbos raiškos priemones, jų vartojimo emocines ir ekspresines galimybes ir tų galimybių realizavimo prasmingumą;
skiriama lingvistinė stilistika (kalbotyros šaka) ir literatūrinė lingvistika (literatūrologijos šaka)

struktūra
1) daikto dalių tarpusavio išsidėstymas ir ryšys; sandara
2) literatūros kūrinio sandara, jo elementų organizacija, tarpusavio ryšiai, santykiai

studija
it. studio - tyrimas, darbo vieta
nemažos apimties mokslo veikalas; kokios nors problemos nagrinėjimas

substitutas
lot. substitutus - pastatytas kieno nors vietoje
1)kalbos elementas, pakeičiantis kitą atitinkamą elementą be įtakos turiniui
2)asmuo, paskirtas testamentu pakeisti testamentinį įpėdinį, jeigu šis numirtų arba atsisakytų paveldėti
3)papildomas įstatymas
4)kurios nors medžiagos pakaitalas

superintendentas
lot. superintendens - prižiūrintis
1) protestantų bažnyčioje - dvasininkas, vadovaujantis bažnytinei apygardai
2) pareigūnas, vadovaujantis JAV liaudies švietimo departamentui

T
tekstologija
lot. textum - ryšys, sujungimas, stilius
filologijos šaka, kuri nustato tikslų literatūros paminklų ir istorijos dokumentų tekstą moksliniam jų leidimui

teologija
gr. theologia < theos - dievas + logos - mokslas
mokslas apie Dievą
religinė teorija, siekianti pagrįsti religines dogmas ir tikėjimą

teorija
gr. theōria - tyrimas
tikrovės reiškinių aiškinimas abstrakčia logine forma
kurios nors srities tiriamąjį dalyką aiškinančių mokslinių teiginių sistema

terminija
kalbos terminų visuma; kurios nors srities terminų visuma

terminologija
1) mokslas, tiriantis terminus, jų atsiradimą ir funkcionavimą kalboje
2) kurios nors terminų sistemos, jų sudarymo bei funkcionavimo teorija ir praktika
3) terminija

testamentas
lot. testamentum
Biblijos dalis

tezė
gr. thesis
teiginys, kuris turi būti įrodytas

tipologija
lot. typology
1)mokslinio pažinimo metodas - tyrimo objektų grupavimas pagal jų tipus
2)pasaulio kalbų klasifikavimas pagal struktūros ypatybes

toponimika
gr. topos - vieta, vietovė + onyma - vardas
onomastikos šaka, tirianti vietovardžius, jų atsiradimą, funkcionavimą ir raidą

toponimija
gr. topos + onyma - vardas
tikriniai vietų ir kitų geografinių objektų vardai; vietovardžiai
toponimų visuma

traktatas
lot. tractatus - nagrinėjimas, samprotavimas
1) mokslo veikalas, kuriame išsamiai nagrinėjamas koks nors klausimas, problema
2) tarptautinė sutartis, tarptautinis susitarimas

transkripcija
lot. transcriptio - perrašymas
1)kalbos elementų ar jos ištiso srauto tikslus užrašymas specialiais rašto ženklais; tų ženklų sistema
2)nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų tikrinių vardų perraša lotyniško pagrindo rašmenimis pagal apytikslį tarimą

tranzityvumas
lot. transitiva
gramatinė kategorija, rodanti veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo kryptingumą į objektą

U
unija
lot. unio - susivienijimas, sąjunga

universitetas
vok. Universität < lot. universitas (kilm. universitatis) - visuma
aukštoji mokykla, rengianti pagrindinių visuomeninių ir fundamentaliųjų mokslų disciplinų aukštos kvalifikacijos specialistus

V
valentingumas
lot. valentia - jėga
žodžių ir jų formų gebėjimas sakinyje jungtis su kitomis žodžių formomis

variantas
lot. varians - kintantis
kieno nors kita, šiek tiek skirtinga atmaina, koks nors naujas derinys
kitoks tos pačios temos, plano, projekto, teksto parengimas, pakeitimas; viena iš kelių galimybių

viceregensas
lot. vice - vietoj, kaip + regens - valdantis
bažnytinio choro dirigentas

vyskupas
gr. episkopos - prižiūrėtojas
krikščionių dvasininkas, turintis aukščiausio laipsnio šventimus, aukščiausią valdžią vyskupijoje ir išimtinę teisę teikti kai kuriuos sakramentus

vokalizmas
pranc. vocalisme < lot. vocalis - balsis
balsynas, kurios nors kalbos balsių ir dvibalsių sistema

Z
zoomorfizmas
gr. zoon - gyvūnas + morphē - pavidalas, forma
perkeltine reikšme vartojamas gyvūno pavadinimas, kartais ir tikrinis vardas, apibūdinant dažniausiai tam tikras žmogaus ypatybes
dvasių ir dievų vaizdavimas žvėrių, gyvulių pavidalu

Ž
žanras
pranc. genre - rūšis, tipas
istoriškai susiklosčiusios meno kūrinių klasifikacijos pagal jų struktūrinius požymius padala; kūrinių rūšis, porūšis, pvz.: romanas - epinės literatūros žanras, simfonija - instrumentinės muzikos žanras, portretas - vaizduojamosios dailės žanras

žargonas
pranc. jargon
1)socialinė šnekamosios kalbos atmaina, vartojama nedidelės visuomenės grupės, jungiančios tam tikros profesijos, amžiaus, padėties ar verslo žmones
2)netaisyklinga, vulgari, svetimybėmis užteršta kalba

žargonizmas
žargono žodis ar posakis

Sudarė Rūta Bagdonienė
Birutė Goberienė
Sigita Jasiūnienė